2024 m. vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje vyko Trečiojo Lietuvos Staututo leidimo pristatymas ir diskusija „Trečiasis Lietuvos Statutas – lietuviškai: jo svarba šiuolaikiniam lietuviui“. Dalyvavo Ričardas Jaramičius, Rūstis Kamuntavičius. Pokalbio moderatorius Aurimas Švedas.
Vaizdo įrašo nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=gtX1F8lHywk
Parengė Angelė Šarlauskienė.
Vilniaus knygų mugėje – Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo į lietuvių kalbą pristatymas
Trečiasis Lietuvos Statutas — lietuviškai: jo svarba šiuolaikiniam lietuviui. Trečiojo Lietuvos Statuto leidimo pristatymas. Dalyvauja Ričardas Jaramičius, Rūstis Kamuntavičius, Jevgenij Machovenko, Aurimas Švedas. (Alma littera)
Lietuvos knygynų lentynas jau pasiekė pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas. Brandžiausias ir unikaliausias visų laikų teisės paminklas, kuris buvo priimtas 1588 metais. Apie Statuto reikšmę bei svarbą anuomet ir šiandien kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto istoriku Ričardu Jaramičiumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi bei Vytauto Didžiojo universiteto docentu Rūsčiu Kamuntavičiumi.
Ved. Luka Lesauskaitė
Laidos įrašo nuoroda:
Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys.
Laidoje dalyvauja LDK instituto direktorius, VDU istorikas doc. Rūstis Kamuntavičius ir VDU istorikas, TLS vertėjas į lietuvių kalbą Ričardas Jaramičius.
Ved. Rimas Bružas
Laidos įrašo nuoroda:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000310175/istorijos-perimetrai-treciasis-lietuvos-statutas
Šį mėnesį publikuotas Trečiojo Lietuvos Statuto vertimas į lietuvių kalbą, kurį rengė VU Teisės fakulteto teisės istorijos profesorius dr. (HP) Jevgenij Machovenko kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto istoriku Ričardu Jaramičiumi ir kitais mokslininkais. 1588 m. išleistas ir iki 1840 m. galiojęs teisynas lig šiolei buvo skaitomas rusėnų, lenkų ir kitomis slavų kalbomis. Reikšminga ir tai, kad ateityje lietuvių kalba bus galima skaityti ir Antrąjį Lietuvos Statutą, kurio vertimą rengia VU TF mokslininkai.
Visą straipsnį skaitykite: