Zigmantas Trečiasis, Dievo Malone Lenkijos karalius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos didysis kunigaikštis, taip pat Dievo Malone paskirtas švedų, gotų, vendų karalius ir Suomijos bei kitų didysis kunigaikštis.
Skelbiame viešai tuo mūsų raštu visiems bendrai ir kiekvienam asmeniškai, dabar [gyvenantiems] ir vėliau [gyvensiantiems], kad ponai tarėjai ir mūsų pareigūnai bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntiniai, būdami visuotiniame mūsų laimingos karūnacijos seime, visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomų piliečių vardu pateikė mums patvirtinti Statutą, tai yra teisingumo vykdymo tvarką, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomų deputatų, tam [reikalui] pavietų seimeliuose išrinktų ir paskirtų, pataisytą, mūsų elekciniame seime prie Varšuvos peržiūrėtą, prašydami, kad tą Statutą, naujai jų pataisytą, šalia kitų jų teisių ir laisvių mūsų privilegija patvirtintume ir įsakytume suteikti ir naudojimui duoti visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomams, nurodydami mums su seimo konstitucijomis ir nutarimais, kad mes tai padaryti privalome.
Mes, valdovas, žinodami mūsų turimą pareigą, kad mes toms valstybėms,kuriose mus Viešpats Dievas iš savo šventos malonės ir valios bei geranorišku abiejų tautų, Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, išrinkimu pasodinti teikėsi, privalome jų teises, laisves ir pranašumus ne tik pilnai ir nejudinamai laikyti, bet kaip galima labiau didinti, teisingumą ir gynimą vykdyti, prisimindami taip pat ir tai, kaip tos abi garbingos tautos, Lenkijos ir Lietuvos, atsisakiusios daug kitų garbingų ir kilnių ponų, kurie siekė tų valstybių su dideliais pažadais ne tik dėl padauginimo šlėktų teisių, laisvių ir pranašumų, bet ir plėtimo tų valstybių bei padidinimo joms didelių naudų, į mus savo noru ir valia palinkę, mus valdovu, savo aukščiausiuoju ponu, į Lenkijos Karūną ir į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę paimti panorėjo, už ką mes būdami dėkingi jiems ir norėdami jiems visada visokių teisių, laisvių ir pranašumų pagal mūsų protėvių pavyzdį pridėti ir padauginti, tuo laiku iš mūsų, valdovo, pareigos sutariant su ponais mūsų tarėjais ir su visais luomais, abiejų tautų mūsų visuotiniame karūnaciniame seime būnančiais, tą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės Statutą, naujai pataisytą, šia mūsų privilegija tvirtiname ir visiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės luomams naudojimuisi visiems būsimiems laikams suteikiame. Pagal kurį jau kaip mes patys, valdovas, taip ir visi kiti luomai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiai, elgtis turime ir pagal šią mūsų priesaiką, kurią dėl visų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisių ir laisvių padarėme, pažadame ir įsipareigojame ir jau visose žemėse ir pavietuose, visokiose apygardose ir teismuose, priklausančiuose Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, visi teisminiai reikalai pagal tvarką, šiame Statute, naujai pataisytą ir aprašytą, turi būti pradėti vykdyti nuo ateinančių tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt devintųjų metų Trijų Karalių Romos katalikų šventės žemės teismo sesijose. Tačiau ir po to visada, kai bus to poreikis, laisvę šio Statuto pataisymo pilnai saugojame. O kad tuo greičiau visų žinojimui ir naudojimui galėtų būti, dėl to naujai pataisytą Statutą ir su žemės privilegijomis lenkišku ir rusėnišku raštu spausdinti ir į pavietus išsiuntinėti įsakome. Kaip ir dėl geresnio tikrumo ir patvirtinimo to Statuto šią mūsų privilegiją, mūsų karūnaciniame seime mūsų ranka pasirašę ir mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudą prie jo prikabinti įsakę, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luomams suteikėme. Vis dėlto šis naujai pataisytas Statutas ryšiams ir užrašymams unijos niekuo priešingas būti ir niekuo kenkti ir žeminti neturi. Rašyta Krokuvoje 1588 metais nuo Dievo Sūnaus gimimo sausio mėnesio 28 dieną.
Karalius Zigmantas
Leonas Sapiega,
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
pakancleris
Gabrielius Vaina, raštininkas
(Iš rusėnų kalbos vertė Ričardas Jaramičius
ir prof. Jevgenij Machovenko)