2023-iųjų pabaigoje knygos pavidalu bus išleistas į lietuvių kalbą išverstas Trečiasis Lietuvos Statutas. Apie šį teisinį kodeksą lenkų teisės istorijos autoritetas Juliuszas Bardachas yra pasakęs: „Trečiasis Lietuvos Statutas buvo geriausias kodeksas, arba teisinė sistema, Europoje“. Kiek tiesos yra šiuose, kiekvieno lietuvio ausiai maloniai skambančiuose, žodžiuose?
Pirmasis Lietuvos Statutas pasirodė 1529 m., Antrasis įsigaliojo 1566 m., o Trečiasis Statutas buvo patvirtintas 1588 m. Pirmasis ir Antrasis Lietuvos Statutai funkcionavo labai trumpai. Tuo tarpu Trečiojo Lietuvos Statuto galiojimas panaikintas tik 1840 metais. Kodėl susiklostė tokia disproporcija?
Kokios senosios Lietuvos valstybės visuomenės dalies gyvenimą reguliavo Lietuvos Statutai? Kas dar, apart bajorų, galėjo pasakyti „mes gyvename teisinėje valstybėje“?
Trečiasis Statutas dar XVII amžiuje išverstas į lenkų kalbą, XX amžiuje prabilęs rusiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai, Lietuvos istorikams Trečiojo Statuto tekstas būdavo prieinamas rusėnų arba lenkų kalbomis. Kodėl reikėjo laukti net 435 metus, kol Trečiasis Lietuvos Statutas prabilo į mus lietuviškai?
Trečiasis Lietuvos Statutas funkcionavo po Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo. Kaip paaiškinti šį paradoksą?
Kokį vaidmenį atliko Lietuvos visuomenės gyvenime XIX a.? Kokias prasmes dabarčiai teikia Trečiojo Lietuvos Statuto atmintis XXI a.?
Pokalbis su pagrindinius Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo iš rusėnų į lietuvių kalbą darbus atlikusiu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi bei Vytauto Didžiojo universiteto docentu Rūsčiu Kamuntavičiumi.
Ved. Aurimas Švedas
Laidos nuoroda:
